„Gimtojoje šalyje atlyginimas yra 150 eurų“: nuo persekiojimo sprukęs tadžikas – apie savo verslą, lietuvių kalbą ir tautiečius, kurie renkasi Lietuvą

-

Tadžikijos pilietybę turintis Adamas Burijevas Lietuvoje gyvena jau septynerius metus. Pasak jo, šioje Baltijos šalyje apie Tadžikiją žinoma labai mažai, o tadžikai dažnai painiojami su arabais. Lietuvoje nuolat gyvenančių tadžikų skaičius svyruoja apie 150 žmonių, tačiau pastaruoju metu į mūsų šalį atvyksta vis daugiau A. Burijevo tautiečių. 

„Tadžikijoje labai maži atlyginimai ir nėra darbo. (…) Mano tautiečiai čia atvyksta su darbo vizomis ir dirba įvairiose įmonėse, daugiausia transporto ir statybų srityje“, – sako tadžikų bendruomenei Lietuvoje vadovaujantis A. Burijevas.

„LRT Novosti“ publikuoja mažoms Lietuvos bendruomenėms skirtą straipsnių ciklą „Mažieji Lietuvos perlai“, susidedantį iš istorijų apie seniai ar neseniai Lietuvoje gyvenančias tautas, kurioms dėl mažo atstovų skaičiaus tenka dėti daugiau pastangų, siekiant išsaugoti savo papročius, tradicijas ir kalbą.

Prezidentas valdo jau 30 metų

A. Burijevas į Lietuvą atvyko 2016 m., gimtojoje šalyje patyręs politinį persekiojimą. Jis dvi savaites gyveno migrantų stovykloje, bet vėliau gavo politinio pabėgėlio statusą.

„Turėjau išvykti iš Tadžikijos dėl politinių priežasčių. Buvau Tadžikijos islamo atgimimo partijos narys. Šalies prezidentas apkaltino mus esant teroristine organizacija, nemažai jos narių buvo sulaikyta ir įkalinta. Mano tėvas taip pat buvo įkalintas“, – LRT.lt pasakojo pabėgėlis.

Tadžikijos prezidentas Emomalis Rachmonas yra valdžioje nuo 1994 m. Šalyje įsišaknijęs E. Rachmono asmenybės kultas. Ne Aliaksandras Lukašenka, o Tadžikijos vadovas ilgiausiai iš visų posovietinių respublikų lyderių stovi prie šalies vairo. Tadžikijos opozicija kaltina jį valdžios uzurpavimu, nepotizmu, nuomonių įvairovės slopinimu ir šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais. Neseniai žurnalistai išsiaiškino, kad viena iš E. Rachmono dukterų vadovauja „medicinos imperijai“; kiti prezidento vaikai taip pat įgijo didelę politinę įtaką Tadžikijoje ir susikrovė milžiniškus turtus.

Emomalis Rachmonas / AP nuotr.

„Buvau tik paprastas opozicinės partijos narys, bet mūsų šeima turėjo giminystės ryšių su Islamo atgimimo partijos lyderiu. Todėl buvome priversti palikti šalį. Žinoma, mes neplanavome jokių teroristinių išpuolių, visa tai vėliau patvirtino įvairios organizacijos. Ši partija Tadžikijoje veikia jau 40 metų ir niekada nėra įvykdžiusi nė vieno teroristinio išpuolio. Tiesiog 30 metų valdantis prezidentas nenori, kad jo šalyje būtų opozicija“, – aiškina A. Burijevas.

Pradėjo savo statybos verslą

Kai 2016 m. Adamas atvyko į Lietuvą, buvo šaltas sausis, termometro stulpelis rodė 27 laipsnius šalčio. „Tai buvo labai sunkus metas, kurio niekada nepamiršiu“, – su šypsena prisimena migrantas.

Gavęs dokumentus ir teisę dirbti, Adamas apie dvejus metus dirbo santechniku, tačiau laikui bėgant tadžikas pradėjo galvoti apie savo verslą.

„Pats esu baigęs statybos universitetą, todėl pagalvojau, kad reikėtų pradėti savo statybos verslą. Atidariau statybų įmonę, suradome investuotojų ir jau penkerius metus dirbame. Perkame žemę, statome namus ir juos parduodame. Pirmaisiais metais statėme Kaune, o dabar jau dirbame Vilniaus rajone. Pavyzdžiui, netoli Avižienių esančiame sklype pastatėme 12 namų. Šiuo metu statome dar 6 objektus“, – pasakoja tadžikas.

Jo įmonėje dirba šeši žmonės. Trys iš jų yra Tadžikijos piliečiai, taip pat pabėgėliai. „Man buvo svarbu priimti tokius žmones, suteikti jiems darbą, kad jie galėtų dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Apskritai esu dėkingas Migracijos departamentui, jie mums labai padėjo“, – sako pašnekovas.

„Lietuvoje mus laiko arabais“

Pasak A. Burijevo, prieš septynerius metus dauguma lietuvių nieko nežinojo nei apie tadžikus, nei apie Tadžikiją.

„Jie apie mus nežino, nes mūsų čia iki šiol labai mažai buvo. Todėl, kiek čia gyvenu, niekada neteko girdėti, kad kas nors nepagarbiai kalbėtų apie tadžikus. Tačiau buvo atvejis, kai pirmus metus dirbau Kaune, ir viena parduotuvės darbuotoja, ką tik su savo drauge kalbėjusi rusiškai, nenorėjo su manimi kalbėti rusiškai, liepė kalbėti lietuviškai. Be to, mūsų moterys dėvi hidžabus, o tada, kai atvykau į Lietuvą, čia tai vis dar buvo neįprasta. Žmonės visuomeniniame transporte šnabždėjosi ir sakė: „Kas tos arabų moterys, iš kur jos atvažiavo?“ Jie manė, kad taip rengiasi tik arabai“, – pasakoja tadžikų bendruomenės Lietuvoje pirmininkas.

Lietuvių kalbos pamokos / Luko Bartkaus nuotr. / LRT.lt

А. Burijevas pastebi, kad tie Lietuvos gyventojai, kurie dar prisimena Sovietų Sąjungą, yra girdėję apie Tadžikiją.

„Tačiau jaunimas apie mus jau nieko nežino. Jie net nepainioja mūsų su kaimynais, tiesiog nežino apie mus. Žiūrėdami į mus, jie mano, kad esame arabai, pavyzdžiui, sirai, nes žino, kad iš Sirijos yra daug pabėgėlių. Tad niekas net nepagalvoja, kad esame tadžikai“, – pasakoja A. Burijevas.

Tadžikai vyksta į Lietuvą dirbti

Užimtumo tarnybos vykdoma stebėsena rodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 127,3 tūkst. užsieniečių, iš jų 117,9 tūkst. – iš trečiųjų šalių. Daugiausia tarp jų yra baltarusių (44,2 tūkst.) ir ukrainiečių (43,5 tūkst.), tačiau pastarųjų per pusmetį sumažėjo septintadaliu, o uzbekų ir tadžikų padaugėjo trečdaliu – jų skaičius atitinkamai siekia 4,1 tūkst. ir 3,4 tūkst.

Pasak A. Burijevo, tadžikai į Lietuvą dabar vyksta ne dėl politinių priežasčių, o norėdami užsidirbti.

„Visi jie atvyksta čia su darbo vizomis ir dirba įvairiose įmonėse, daugiausia transporto ir statybų sektoriuose“, – sako jis.

Tadžikų bendruomenės pirmininko teigimu, leidimus laikinai gyventi Lietuvoje tadžikai gauna dar būdami tėvynėje.

„Laikiną leidimą gyventi Lietuvoje žmonės gauna dar būdami ten, Tadžikijoje. Dėl brangių tarpininkų paslaugų visa ši procedūra kainuoja apie 2 000 eurų ir trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Tada jie atvyksta į Lietuvą ir, jei nori dirbti, pavyzdžiui, sunkvežimio vairuotoju, turi čia išlaikyti atitinkamos kategorijos egzaminą. Jo neišlaikius, leidimas gyventi šalyje iš karto panaikinamas ir jis turi išvykti iš Lietuvos. Sumokėti 2000 eurų prarandami. Dauguma, žinoma, tą egzaminą išlaiko, bet būna ir tokių, kuriems tenka išvykti“, – apie įsidarbinimo procedūrą pasakoja A. Burijevas.

Adamas Burijevas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Anot jo, vidutinis darbo užmokestis Tadžikijoje yra apie 100–150 eurų.

„Labai maži atlyginimai ir nėra darbo. Rusijoje dirbo daugiau nei du milijonai tadžikų. Tačiau dabar ir Rusijoje padėtis pasikeitė į blogąją pusę. Be to, žmonės bijo ten važiuoti, todėl bet kokia kaina nori gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir atvykti dirbti čia, į Lietuvą“, – aiškina jis.

Pasak tadžikų bendruomenės pirmininko, jo tautiečiai Lietuvoje taip pat dažnai susiduria su problemomis darbo vietoje – darbdaviai pažeidžia jų teises, todėl tenka kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

„Mūsų kraštiečiai – tadžikai, uzbekai, kiti – atvyksta nežinodami įstatymų. Ir kai kurios įmonės, ne visos, bet yra įmonių, kurios tuo naudojasi“, – teigia A. Burijevas.

„Mokytis reikėjo ne rusų, o lietuvių kalbos“

Septynerius metus Lietuvoje gyvenantis A. Burijevas teigia, kad lietuvių kalbą išmokti nėra labai sunku, tačiau trūksta bendravimo praktikos.

„Lietuvių kalba nėra labai sudėtinga. Ją galima išmokti be didesnių problemų. Vienintelė problema – kai darbe nuolat bendrauji rusiškai, sunku pradėti kalbėti lietuviškai. Trūksta bendravimo. Aš suprantu lietuviškai, bet negaliu kalbėti, todėl pasisamdžiau mokytoją, kad padėtų prabilti“, – sako A. Burijevas ir šypsodamasis priduria, kad reikėjo mokytis ne rusų, o lietuvių kalbos.

Pasak jo, tokia pati problema kyla ir Lietuvoje gyvenantiems tadžikų vaikams, kurie dažniausiai lanko rusiškas mokyklas. „Mūsų vaikams trūksta bendravimo lietuvių kalba“, – teigia pašnekovas.

Tautinių bendrijų namuose tadžikų vaikams siūlomos dviejų tipų pamokos – lietuvių kultūros ir tadžikų kalbos.

„Šiuo metu vaikai mokyklose turi pakankamai lietuvių kalbos pamokų, bet viskas sudėliota taip, kad vaikai pradės kalbėti lietuviškai, kai pereis į aukštesnes klases, o mums tai jau per vėlu. Todėl dabar ieškome savanorių, kad mūsų vaikai galėtų mokytis lietuvių kultūros. Šiuo metu mūsų klasę priima Tautinių bendrijų namai, ačiū jiems“, – pasakoja tadžikas.

A. Burijevas pažymi, kad nuolatiniai bendruomenės nariai, kurių yra apie 150, savo gyvenimą planuoja Lietuvoje.

„Mes niekur neketiname išvykti. Norime, kad mūsų vaikai integruotųsi Lietuvoje. O kadangi jie gyvena Lietuvoje, jie turi žinoti Lietuvos kultūrą, lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją. Juk jie eis į mokyklą su lietuviais, studijuos universitetuose su lietuviais, jie neturėtų išsiskirti, mes esame Lietuvos dalis“, – reziumuoja tadžikų bendruomenės pirmininkas.

Naujausios žinutės

POPULIARIOS KATEGORIJOS