Tadžikų pabėgėlių padėtis Lietuvoje

Tadžikų pabėgėlių padėtis Lietuvoje
Paremta trimis pirmais baziniais tyrimais, atliktais TBKC (Kovas-Spalis 2020)
Tadžikų Baltijos kultūros centras yra nevyriausybinė organizacija su ribotomis atsakomybėm. Ji buvo oficialiai užregistruota Lapkričio 19 dieną, 2019. Teisinė organizacijos forma – asociacija.

TBKC buvo įkurtas su tikslu skatinti visapusišką tadžikų bendruomenės pabėgėlių vystymąsi, kuris Lietuvoje buvo pradėtas formuoti 2015 m., įtraukiant ir jų aktyvų integravimąsi į Lietuvos visuomenę. Šiuo metu bendrą bendruomenės narių skaičių sudaro – 32 šeimos, 92 žmonės, 44 (48%) kurių yra jaunesni nei 19 metų, įskaitant 25 mokyklinio amžiaus vaikus ir 8 darželinukus. 11 vaikų dėl nežinomų priežasčių vis dar nelanko mokyklos, ar ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

11 mėnesių laikotarpiu, nuo TBKC įkūrimo, organizacijos aktyvistai savanoriškai įvykdė:

  1. Parengė ofisą nuolatinių asociacijos veiklų organizavimui.
  2. Sukūrė organizacijos elektroninį tinklapį trejomis kalbomis.
  3. Įgyvendino du nedidelius savanoriškus projektus.
  4. Sudarė partnerystę su keturiomis skirtingomis organizacijomis Lietuvoje.
  5. Atliko tris bazinius tyrimus, kurių metu aiškinosi realią, Lietuvoje gyvenančių, tadžikų pabėgėlių situaciją. Ir mėgino identifikuoti trukdžius, kurie stabdo juos nuo efektyvaus integravimosi į Lietuvos visuomenę.

Įgauta patirtis įrodo, kad TBKC turi nustatyti savo veiklų prioritetus, atsižvelgiant į neplanuotus iššūkius, kurie trukdo integruotis jų tikslinei grupei. Pirmasis iššūkis, su kuriuo susiduria tadžikų pabėgėlių bendruomenė yra tai, kad devyni 9-os, 10-os ir 12-os klasės, skirtingų Vilniaus ir Kauno mokyklų, mokiniai gali negauti vidurinio išsilavinimo pažymėjimo dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių. Jei jie neįgaus vidurinio išsilavinimo – toliau negalės tęsti savo mokymosi profesinėse kolegijose ar universitetuose. Taigi – jie negalės įgauti tolimesniam įsidarbinimui reikalingų kvalifikacijų.

Kitas TBKC neseniai (Spalio 10-18 d., 2020) vykdytas tyrimas apšvietė apie tadžikų pabėgėlių darbingumą. Tyrimas vyko tarp 37 darbingo amžiaus pabėgėlių, gyvenančių Vilniuje ir Kaune. Iš bendro 48 (virš dvidešimties metų) pabėgėlių skaičiaus – 2 yra išėję į pensiją, 6 šiuo metu yra už Lietuvos ribų ir 3 atsisakė dalyvauti tyrime.

Tyrimas parodė, kad darbingo amžiaus tadžikų pabėgėlių, kurie įgavo prieglobstį Lietuvoje, tarpe yra: 18 kvalifikuotų darbuotojų (11 vyrų ir 7 moterys), tačiau tik du iš jų dirba pagal savo profesinį išsilavinimą. Viena iš pagrindinių priežasčių, kuri trukdo ekonominei aukščiau minėtų specialistų integracijai, yra valstybinės (lietuvių) kalbos žinių trūkumas. Šiuo metu, tik 16 (5 moterys ir 11 vyrų) iš 37 (17 moterų ir 20 vyrų) žmonių yra įsitraukę į produktyvų, pilnavertišką darbą. Likę 18 žmonių (10 moterų ir 8 vyrai) nedirba dėl įvairių priežasčių. Tuo tarpu 11 žmonių (3 vyrai ir 8 moterys) dar nerado darbo, iš kurių 5 (2 moterys ir 3 vyrai) yra kvalifikuoti specialistai.

Du iš suaugusių tadžikų pabėgėlių (1 vyras ir 1 moteris) šiemet įstojo į universitetus Lietuvoje ir Vokietijoje ir dabar studijuoja mediciną. Taip pat, jaunuolė šiuo metu mokosi trumpalaikiuose siuvėjų kursuose ir ,padedama Raudonojo Kryžiaus specialisto bei įdarbinimo tarnybos, ieško tinkamo darbo.

Gan didelis skaičius – 16 žmonių (8 vyrai ir 8 moterys) iš visų apklaustųjų, darbinio amžiaus žmonių, neturi kvalifikacijų ir jiems reikalinga profesinė praktika naujoms pareigoms. Nuo prieglobsčio gavimo pradžios, moterys pradėjo konditerijos kursus, tačiau, deja, nei vienai nepavyko susirasti tinkamo darbo.

Remiantis tyrimu, 6 iš 17 tadžikų pabėgėlių bendruomenės moterų šiuo metu yra motinystės atostogose, tai reiškia – jos būna namuose su savo mažamečiais vaikais. Tačiau, deja, tik vienai iš jų suteikiama motinystės išmoka, nes ji dirbo prieš vaikui gimstant. Moterų skaičius, kurios nuo prieglobsčio gavimo nedirba, yra beveik tris kartus didesnis, nei nedirbančių vyrų skaičius. Tai skatina atkreipti didesnį dėmesį į lyčių aspektą tadžikų pabėgėlių įsidarbinimo klausime.